[PDF]
http://dx.doi.org/10.3952/lithjphys.50410
Open access article / Atviros prieigos straipsnis
Lith. J. Phys. 50, 427–433 (2010)
IN SITU ANALYSIS OF THE
CARRIER LIFETIME IN SILICON DURING IMPLANTATION OF 1.5 MeV
PROTONS
E. Gaubas a, T. Čeponis a,
A. Uleckas a, J. Vaitkus a,
K. Žilinskas a, V. Kovalevskij b,
M. Gaspariūnas b, and V. Remeikis b
a Vilnius University, Institute of Applied
Research, Saulėtekio 9, LT-10222 Vilnius, Lithuania
E-mail: eugenijus.gaubas@ff.vu.lt
b State Research Institute Center for Physical
Sciences and Technology, Savanoriu˛ 231, LT-02300 Vilnius,
Lithuania
Received 4 October 2010; revised 23
November 2010; accepted 15 December 2010
The carrier lifetime in situ
variations during 1.5 MeV proton irradiation generated by the
tandem-type accelerator have been examined in silicon wafer
samples. The nonlinear decrease of the carrier lifetime has been
obtained within the proton projectile penetration depth, while the
effective carrier decay lifetime in the bulk of a silicon wafer
decreases slightly. The separation methodology of the surface and
bulk recombination parameters is presented. Technology of control
of the surface modifications by proton implantation is discussed.
Keywords: carrier lifetime, in situ
monitoring, proton implantation
PACS: 61.72.Ji, 61.82.Fk, 72.40.+w
KRŪVININKŲ GYVAVIMO TRUKMĖS
TYRIMAS 1,5 MeV PROTONŲ IMPLANTAVIMO Į SILICĮ METU
E. Gaubas a, T. Čeponis a,
A. Uleckas a, J. Vaitkus a,
K. Žilinskas a, V. Kovalevskij b,
M. Gaspariūnas b, V. Remeikis b
a Vilniaus universitetas, Taikomųjų mokslų
institutas, Vilnius, Lietuva
b Valstybinis mokslinių tyrimų institutas
Fizinių ir technologijos mokslų centras, Vilnius, Lietuva
Tirti krūvininkų gyvavimo trukmės kitimai Si
plokštelėse 1,5 MeV protonų implantacijos metu, siekiant
atskleisti radiacinių defektų evoliucijos ir paviršinių sluoksnių
rekombinacijos parametrų technologinės modifikacijos aukštų
energijų spinduliuote režimus. Apšvita aukštos energijos protonais
vykdyta tandeminio tipo dalelių greitintuvu Tandetron 4110A,
veikiančiu Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje.
Rekombinacijos parametrai įvertinti mikrobangomis zonduojamų
fotolaidumo kinetikų metodu, naudojant Vilniaus universitete
sukonstruotą ir pagamintą matuoklį VUTEG–3. Šiems tyrimams
pagaminta lanksti aukšto vakuumo apšvitos kamera. Tokia kamera
leido mikrometriniu tikslumu pozicionuoti
mikrobangų-šviesolaidinių zondų bei protonų pluoštelio sankirtą.
Tirtos krūvininkų tankio relaksacijos kinetikos po sužadinimo
trumpu (400 ps) šviesos impulsu kombinuojant paviršinio ir
vienalyčio tūrinio sužadinimo režimus bei keičiant sužadinimo
šviesos bangos ilgius. Tokiu būdu išskirti paviršinės
rekombinacijos bei rekombinacijos implantuotame sluoksnyje
parametrai. Nustatyta, kad krūvininkų rekombinacijos trukmė
apšvitintame sluoksnyje trumpėja subtiesiškai implantacijos metu,
didėjant apšvitos trukmei ir įtėkiui. Tai galima paaiškinti
radiacinių defektų sudarymo spartos tiesiškumu bei tarpdefektinių
atstumųmažėjimu, didėjant įtėkiui. Manoma, kad spinduliuotės
prasiskverbimo gylyje (protonų visiško sustabdymo siekio skalėje)
defektų tankio profilio pjedestalas nulemia šio sluoksnio storyje
suvidurkintos krūvininkų rekombinacijos trukmės verčių kitimus.
Todėl sparčios rekombinacijos labai plonų paviršinių sluoksnių
formavimo technologijoje būtina panaudoti papildomas slopinančias
plėveles. Tai patvirtina krūvininkų gyvavimo trukmės žvalgos
profiliai, išmatuoti apšvitintos Si plokštelės skerspjūvyje.
References / Nuorodos
[1] V. Kozlovski and V. Abrosimova, Radiation Defect Engineering
(World Scientific Publishing Co., Singapore, 2005),
http://www.worldscientific.com/worldscibooks/10.1142/5958
[2] C. Claeys and E. Simoen, Radiation Effects in Advanced
Semiconductor Materials and Devices (Springer, Berlin, 2002),
http://www.amazon.com/Radiation-Effects-Advanced-Semiconductor-Materials/dp/3540433937
[3] M. Nastasi and J.V. Mayer, Ion Implantation and Synthesis of
Materials (Springer, Berlin, 2006),
http://dx.doi.org/10.1007/978-3-540-45298-0
[4] E. Gaubas, T. Čeponis, A. Uleckas, J. Vaitkus, and J. Raisanen,
Recombination characteristics in 2–3 MeV protons irradiated FZ Si,
Nucl. Instrum. Methods A 612, 559–562 (2010),
http://dx.doi.org/10.1016/j.nima.2009.08.013
[5] E. Gaubas, A. Uleckas, J. Vaitkus, J. Raisanen, and P. Tikkanen,
Instrumentation for the in situ control of carrier recombination
characteristics during irradiation by protons, Rev. Sci. Instrum. 81,
053303 (2010),
http://dx.doi.org/10.1063/1.3429944
[6] M. Gaspariūnas, G. Gervinskas, V. Kovalevskij, R. Plukienė, Š.
Vaitekonis, V.V. Levenets, and A. Plukis, Proton and ion microbeam
collimation for irradiation of biological samples in air, Lithuanian
J. Phys. 50, 363–368 (2010),
http://dx.doi.org/10.3952/lithjphys.50306
[7] http://www.srim.org/
[8] M. Huhtinen, Simulation of non-ionising energy loss and defect
formation in silicon, Nucl. Instrum. Methods A 491, 194
(2002),
http://dx.doi.org/10.1016/S0168-9002(02)01227-5
[9] E. Gaubas, Transient absorption techniques for investigation of
recombination properties in semiconductor materials, Lithuanian J.
Phys. 43, 145–165 (2003)
[10] E. Gaubas, J. Vaitkus, E. Simoen, C. Claeys, and J.
Vanhellemont, Excess carrier cross-sectional technique for
determination of the surface recombination velocity, Mater. Sci.
Semicond. Processing 4, 125–131 (2001),
http://dx.doi.org/10.1016/S1369-8001(00)00140-2
[11] E. Gaubas and J. Vanhellemont, A simple technique for the
separation of bulk and surface recombination parameters in silicon,
J. Appl. Phys. 80, 6293–6297 (1996),
http://dx.doi.org/10.1063/1.363705