[PDF]
http://dx.doi.org/10.3952/lithjphys.51305
Open access article / Atviros prieigos straipsnis
Lith. J. Phys. 51, 199–206 (2011)
CLOSING OF COSTER–KRONIG
TRANSITIONS AND VARIATION OF FLUORESCENCE AND AUGER YIELDS IN
ISONUCLEAR SEQUENCE OF TUNGSTEN
S. Kučas and R. Karazija
Institute of Theoretical Physics and Astronomy of Vilnius
University, A. Goštauto 12, LT-01108 Vilnius, Lithuania
E-mail: sigitas.kucas@tfai.vu.lt
Received 25 July 2011; accepted 21
September 2011
The dependence of Auger yields,
partial and total Auger widths of levels, total radiative widths,
and fluorescence yields on the ionisation degree is considered for
ions of tungsten. The calculations are performed for the Ni
subshells in the single configuration quasirelativistic
approximation. The intervals of ionisation stages at which the
Coster–Kronig transitions are energetically possible or partially
possible are determined. It is shown that the partially possible
Coster–Kronig transitions between overlapping initial and final
configurations can take place in several neighbouring ions
successively. According to our calculation results, the
nonradiative decay of vacancies in Ni subshells
becomes impossible from ionisation stage q = 21. The total
Auger width depends weakly on ionisation degree up to its values q
= 8–11, but for higher ions changes non-monotonically due to
closing of Coster–Kronig transitions. The fluorescence yield shows
the similar dependence on q.
Keywords: Coster–Kronig transitions,
Coster–Kronig yield, fluorescence yield, Auger width, tungsten
ions
PACS: 31.10.+z, 32.80.Hd, 32.70.Jz
COSTERIO IR KRONIGO ŠUOLIŲ
DRAUDIMAS IR FLUORESCENCIJOS BEI AUGER IŠEIGOS VOLFRAMO
IZOBRANDUOLINĖJE SEKOJE
S. Kučas, R. Karazija
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos
institutas, Vilnius, Lietuva
Auger šuoliai yra plačiai nagrinėti
eksperimentiškai ir teoriškai atomams su vidine vakansija. Tuo
tarpu duomenų jonams yra labai mažai, nėra tirti šių šuolių kitimo
dėsningumai izobranduolinėse sekose. Darbe toks nagrinėjimas
atliktas volframui, kurio spektriniai tyrimai yra aktualūs dėl šio
elemento naudojimo termobranduolinės sintezės reaktoriaus –
tokamako konstrukcijose. Atlikti sistemingi Auger ir
fluorescencijos išeigų, lygmenų Auger bei radiacinių pločių
skaičiavimai volframo jonams su 4l−1 (l =
s, p, d, f) vakansija iki jonizacijos laipsnių, kuriems esant
Auger šuoliai tampa nebegalimi. Šios charakteristikos stipriai
priklauso nuo labiausiai tikėtinų Costerio ir Kronigo šuolių,
todėl nustatyti jonizacijos laipsnių intervalai, kuriuose šie
šuoliai yra galimi energetiškai. Nustatyta ir aptarta Auger šuolių
pagrindinių charakteristikų priklausomybė nuo jonizacijos laipsnio
ir vakansijos tipo.
References / Nuorodos
[1] G. Zschornack, Handbook of X-Ray Data (Springer, Berlin,
2007),
http://www.springer.com/physics/optics+%26+lasers/book/978-3-540-28618-9
[2] Atomic Inner-Shell Physics, ed. B. Crasemann (Plenum
Press, New York, 1985),
http://www.springer.com/physics/atomic%2C+molecular%2C+optical+%26+plasma+physics/book/978-0-306-41847-1
[3] S. Puri and N. Singh, Rad. Phys. Chem. 75, 2232–2238
(2006),
http://dx.doi.org/10.1016/j.radphyschem.2006.03.074
[4] J.L. Campbell, At. Data Nucl. Data Tables 95, 115–124
(2009),
http://dx.doi.org/10.1016/j.adt.2008.08.002
[5] Y. Chauhan and S. Puri, At. Data Nucl. Data Tables 94,
38–49 (2008),
http://dx.doi.org/10.1016/j.adt.2007.08.003
[6] J.L. Campbell and T. Papp, At. Data Nucl. Data Tables 77,
1–56 (2001),
http://dx.doi.org/10.1006/adnd.2000.0848
[7] O. Sogut, J. Quantit. Spectrosc. Radiat. Transfer 90,
239–252 (2005),
http://dx.doi.org/10.1016/j.jqsrt.2004.03.015
[8] V. Horvat, R.L. Watson, and J.M. Blackadar, Nucl. Instrum.
Methods B 170, 336–346 (2000),
http://dx.doi.org/10.1016/S0168-583X(00)00197-X
[9] A.G. Kochur, D.I. Dudenko, V.L. Sukhorukov, and I.D. Petrov, J.
Phys. B 27, 1709–1721 (1994),
http://dx.doi.org/10.1088/0953-4075/27/9/011
[10] F.P. Larkins, J. Phys. B 4, L29–L31 (1971),
http://dx.doi.org/10.1088/0022-3700/4/5/001
[11] D. Banaś, J. Braziewicz, M. Czarnota, I. Fijal, M. Jaskóla, A.
Korman, W. Kretschmer, M. Pajek, and J. Semaniak, Nucl. Instrum.
Methods B 205, 139–143 (2003),
http://dx.doi.org/10.1016/S0168-583X(03)00549-4
[12] Ch. Biedermann, R. Radtke, R. Seidel, and T. Pütterich, Phys.
Scripta T134, 014026 (2009),
http://dx.doi.org/10.1088/0031-8949/2009/T134/014026
[13] S.D. Loch, J.A. Ludlow, M.S. Pindzola, A.D. Whiteford, and D.C.
Griffin, Phys. Rev. A 72, 052716 (2005),
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevA.72.052716
[14] R.D. Cowan, The Theory of Atomic Structure and Spectra
(University of California, Berkeley, 1981),
http://www.ucpress.edu/book.php?isbn=9780520038219
[15] T. Pütterich, R. Neu, R. Dux, A.D. Whiteford, M.G. O’Mullane,
and the ASDEX Upgrade Team, Plasma Phys. Contr. Fusion 50,
085016 (2008),
http://dx.doi.org/10.1088/0741-3335/50/8/085016
[16] H.P. Summers, The ADAS-Manual,
http://www.adas.ac.uk/manual.php
[17] A.E. Kramida and J. Reader, At. Data Nucl. Data Tables 92,
457–479 (2006),
http://dx.doi.org/10.1016/j.adt.2006.03.002
[18] R. Karazija, Introduction to the Theory of X-ray and
Electronic Spectra of Free Atoms (Plenum Press, New York,
1996),
http://www.springer.com/chemistry/analytical+chemistry/book/978-0-306-44218-6
[19] E.J. McGuire, Phys. Rev. A 9, 1840–1851 (1974),
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevA.9.1840
[20] F. Herman and S. Skillman, Atomic Structure Calculations
(Prentice-Hall, Englewood Cliffs, 1963),
http://www.amazon.co.uk/Atomic-Structure-Calculations-Skillman-Herman/dp/B000ETYVW0/
[21] S.T. Perkins, D.E. Cullen, M.H. Chen, J.H. Hubbell, J.
Rathkopf, and J.H. Scofield, Tables and Graphs of Atomic
Subshell Relaxation Data derived from the LLNL Evaluated Atomic
Data Library, Lawrence Livermore National Laboratory report
UCRL-504000, Vol. 30, 1991
[22] M. Ohno and G. Wendin, Phys. Rev. A 31, 2318–2330
(1985),
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevA.31.2318