[PDF]    http://dx.doi.org/10.3952/lithjphys.51305

Open access article / Atviros prieigos straipsnis

Lith. J. Phys. 51, 199–206 (2011)


CLOSING OF COSTER–KRONIG TRANSITIONS AND VARIATION OF FLUORESCENCE AND AUGER YIELDS IN ISONUCLEAR SEQUENCE OF TUNGSTEN
S. Kučas and R. Karazija
Institute of Theoretical Physics and Astronomy of Vilnius University, A. Goštauto 12, LT-01108 Vilnius, Lithuania
E-mail: sigitas.kucas@tfai.vu.lt

Received 25 July 2011; accepted 21 September 2011

The dependence of Auger yields, partial and total Auger widths of levels, total radiative widths, and fluorescence yields on the ionisation degree is considered for ions of tungsten. The calculations are performed for the Ni subshells in the single configuration quasirelativistic approximation. The intervals of ionisation stages at which the Coster–Kronig transitions are energetically possible or partially possible are determined. It is shown that the partially possible Coster–Kronig transitions between overlapping initial and final configurations can take place in several neighbouring ions successively. According to our calculation results, the nonradiative decay of vacancies in Ni subshells becomes impossible from ionisation stage q = 21. The total Auger width depends weakly on ionisation degree up to its values q = 8–11, but for higher ions changes non-monotonically due to closing of Coster–Kronig transitions. The fluorescence yield shows the similar dependence on q.
Keywords: Coster–Kronig transitions, Coster–Kronig yield, fluorescence yield, Auger width, tungsten ions
PACS: 31.10.+z, 32.80.Hd, 32.70.Jz


COSTERIO IR KRONIGO ŠUOLIŲ DRAUDIMAS IR FLUORESCENCIJOS BEI AUGER IŠEIGOS VOLFRAMO IZOBRANDUOLINĖJE SEKOJE
S. Kučas, R. Karazija
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vilnius, Lietuva

Auger šuoliai yra plačiai nagrinėti eksperimentiškai ir teoriškai atomams su vidine vakansija. Tuo tarpu duomenų jonams yra labai mažai, nėra tirti šių šuolių kitimo dėsningumai izobranduolinėse sekose. Darbe toks nagrinėjimas atliktas volframui, kurio spektriniai tyrimai yra aktualūs dėl šio elemento naudojimo termobranduolinės sintezės reaktoriaus – tokamako konstrukcijose. Atlikti sistemingi Auger ir fluorescencijos išeigų, lygmenų Auger bei radiacinių pločių skaičiavimai volframo jonams su 4l−1 (l = s, p, d, f) vakansija iki jonizacijos laipsnių, kuriems esant Auger šuoliai tampa nebegalimi. Šios charakteristikos stipriai priklauso nuo labiausiai tikėtinų Costerio ir Kronigo šuolių, todėl nustatyti jonizacijos laipsnių intervalai, kuriuose šie šuoliai yra galimi energetiškai. Nustatyta ir aptarta Auger šuolių pagrindinių charakteristikų priklausomybė nuo jonizacijos laipsnio ir vakansijos tipo.

References / Nuorodos

[1] G. Zschornack, Handbook of X-Ray Data (Springer, Berlin, 2007),
http://www.springer.com/physics/optics+%26+lasers/book/978-3-540-28618-9
[2] Atomic Inner-Shell Physics, ed. B. Crasemann (Plenum Press, New York, 1985),
http://www.springer.com/physics/atomic%2C+molecular%2C+optical+%26+plasma+physics/book/978-0-306-41847-1
[3] S. Puri and N. Singh, Rad. Phys. Chem. 75, 2232–2238 (2006),
http://dx.doi.org/10.1016/j.radphyschem.2006.03.074
[4] J.L. Campbell, At. Data Nucl. Data Tables 95, 115–124 (2009),
http://dx.doi.org/10.1016/j.adt.2008.08.002
[5] Y. Chauhan and S. Puri, At. Data Nucl. Data Tables 94, 38–49 (2008),
http://dx.doi.org/10.1016/j.adt.2007.08.003
[6] J.L. Campbell and T. Papp, At. Data Nucl. Data Tables 77, 1–56 (2001),
http://dx.doi.org/10.1006/adnd.2000.0848
[7] O. Sogut, J. Quantit. Spectrosc. Radiat. Transfer 90, 239–252 (2005),
http://dx.doi.org/10.1016/j.jqsrt.2004.03.015
[8] V. Horvat, R.L. Watson, and J.M. Blackadar, Nucl. Instrum. Methods B 170, 336–346 (2000),
http://dx.doi.org/10.1016/S0168-583X(00)00197-X
[9] A.G. Kochur, D.I. Dudenko, V.L. Sukhorukov, and I.D. Petrov, J. Phys. B 27, 1709–1721 (1994),
http://dx.doi.org/10.1088/0953-4075/27/9/011
[10] F.P. Larkins, J. Phys. B 4, L29–L31 (1971),
http://dx.doi.org/10.1088/0022-3700/4/5/001
[11] D. Banaś, J. Braziewicz, M. Czarnota, I. Fijal, M. Jaskóla, A. Korman, W. Kretschmer, M. Pajek, and J. Semaniak, Nucl. Instrum. Methods B 205, 139–143 (2003),
http://dx.doi.org/10.1016/S0168-583X(03)00549-4
[12] Ch. Biedermann, R. Radtke, R. Seidel, and T. Pütterich, Phys. Scripta T134, 014026 (2009),
http://dx.doi.org/10.1088/0031-8949/2009/T134/014026
[13] S.D. Loch, J.A. Ludlow, M.S. Pindzola, A.D. Whiteford, and D.C. Griffin, Phys. Rev. A 72, 052716 (2005),
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevA.72.052716
[14] R.D. Cowan, The Theory of Atomic Structure and Spectra (University of California, Berkeley, 1981),
http://www.ucpress.edu/book.php?isbn=9780520038219
[15] T. Pütterich, R. Neu, R. Dux, A.D. Whiteford, M.G. O’Mullane, and the ASDEX Upgrade Team, Plasma Phys. Contr. Fusion 50, 085016 (2008),
http://dx.doi.org/10.1088/0741-3335/50/8/085016
[16] H.P. Summers, The ADAS-Manual,
http://www.adas.ac.uk/manual.php
[17] A.E. Kramida and J. Reader, At. Data Nucl. Data Tables 92, 457–479 (2006),
http://dx.doi.org/10.1016/j.adt.2006.03.002
[18] R. Karazija, Introduction to the Theory of X-ray and Electronic Spectra of Free Atoms (Plenum Press, New York, 1996),
http://www.springer.com/chemistry/analytical+chemistry/book/978-0-306-44218-6
[19] E.J. McGuire, Phys. Rev. A 9, 1840–1851 (1974),
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevA.9.1840
[20] F. Herman and S. Skillman, Atomic Structure Calculations (Prentice-Hall, Englewood Cliffs, 1963),
http://www.amazon.co.uk/Atomic-Structure-Calculations-Skillman-Herman/dp/B000ETYVW0/
[21] S.T. Perkins, D.E. Cullen, M.H. Chen, J.H. Hubbell, J. Rathkopf, and J.H. Scofield, Tables and Graphs of Atomic Subshell Relaxation Data derived from the LLNL Evaluated Atomic Data Library, Lawrence Livermore National Laboratory report UCRL-504000, Vol. 30, 1991
[22] M. Ohno and G. Wendin, Phys. Rev. A 31, 2318–2330 (1985),
http://dx.doi.org/10.1103/PhysRevA.31.2318