Mūsų buvęs korespondentas, o dabar - fizikos studentas Aloyzas, kaip ir buvo žadėjęs, atsiuntė į redakciją laišką, kuriame minimas aukštatemperatūris superlaidumas - vienas didžiausių mūsų amžiaus fizikos atradimų ir, kol kas - mįslių.
Kviečiame ir jus paskaityti.
Maždaug prieš metus pasaulio fizikų (ir ne tik jų) bendruomenę sudrebino džiaugsminga žinia - atrastas aukštatemperatūris superlaidumas! Valio! Šoka - visi! Limonadas fizikams - dykai!
Kas, kur, kaip? Kodėl valiuojama? Koks superlaidumas?
Ogi ne bet koks. Galima sakyti, ekstrasuper. Va toks. O žmoniškai - superlaidumas 1000C šaltyje. Ką, jums juokinga? Manot, kad superlaidumas tokioje temperatūroje - niekai, kad jis dar niekur negali būti pritaikytas? Klystate.
Superlaidumą, arba visišką varžos, pasipriešinimo elektros srovei nebuvimą, 1911 m. atrado olandų fizikas ir chemikas Kamerling-Onesas. Ilgai manyta, kad superlaidumas gali pasireikšti tik esant labai žemai - ne aukštesnei, kaip kokių 250 virš absoliutaus nulio - temperatūrai (absoliutus nulis -2730 C). Tokiai temperatūrai palaikyti (kad nesušiltų!) reikia skysto helio. O prieš metus - staiga!- superlaidumo temperatūrą pavyko pakelti pusantro, du, tris kartus aukščiau - iki skysto azoto temperatūros! Kokia iš to nauda? Pirma, azotą suskystinti kur kas lengviau ir pigiau atsieina, nei helį. O antra, ir svarbiausia, pritaikę superlaidumą elektros energetikoje, t.y. perduodami elektros energiją bevaržiais laidais be nuostolių, turėtume tos energijos dvigubai daugiau. Įsivaizduojate - lyg iš dangaus mums nukristų dar kita tiek elektros energijos, kiek dabar suvartojame! O kiek visokių kitų galimybių pritaikyti superlaidumo reiškinį - prietaisuose, skaičiavimo technikoje!
Jei kas nedalyvavo ekstrasuperlaidumo šventėje, tai tam sunku įsivaizduoti, kaip džiaugsmingai - lyg dūzgiantis avilys - bruzdėjo fizikai, aptardami pirmuosius, vien pačius pirmuosius rezultatus. Vaikai, draugai, mes juk visi gyvename tuo metu, kai tas - TAS - vyksta! Štai ištraukos iš laikraščių:
"Niujorkas. Kovo 18-19 diena. Amerikos fizikų draugijos konferencija.
Trijų žemynų fizikai bandė atakuoti vieną Niujorko viešbutį, norėdami dalyvauti greitosiomis sušauktoje konferencijoje, kuri skirta grandinei atradimų, galbūt sukelsiančių tikrą srautą komercinių pritaikymų elektrotechnikoje ir elektronikoje.
Konferencijų salės durys ankstyvą trečiadienio vakarą atsivėrė prieš griaudėjančią, visomis spalvomis žėrinčią minią, staiga netekusią savo profesoriško orumo. Minia per tris minutes užėmė visas 1200 kėdžių, o po to dar apie tūkstantį žmonių susikimšo į tarpueilius bei įsitaisė prie sienų. Šimtai kovojo prie durų už teisę įeiti".
"Maskva. 1987 m. kovo 26 d. S. Vavilovo fizikinių problemų institutas…
Kiekviena diena atneša naujus rezultatus. Temperatūra (superlaidumo - aut.) "auga" ne dienomis, - valandomis. Kartu vis smarkiau verda fizikų aistros. Aukštatemperatūris superlaidumas - dabar apie jį kalba visas pasaulis. Jo atradimą galima palyginti, manytume, nebent su atomo branduolio skilimo atradimu… 16.00 paskirtas posėdis… Taip, ko gero, šitos fizikos šventovės nieko panašaus nematė. Į mažytę konferencijų salę, kurioje - tik 200 vietų, sugebėjo įsisprausti dukart daugiau žmonių … Net pirmosiose eilėse, kur vietos skirtos solidiems akademijos nariams, vidutiniškai trims asmenims teko dvi kėdės. Visi norėjo išgirsti naujienas iš pirmųjų lūpų".
Diskusijos trukdavo ilgai, labai ilgai. Ką ir kalbėti - juk būdavo aptariamas toks dalykas, po kurio jau, kaip kažkas išsitarė, "visi fizikai gali be jokio sąžinės graužimo šimtą metų visiškai nieko nebeveikti".
O visas bumas juk prasidėjo po kompanijos IBM Šveicarijos skyriaus bendradarbių Bednorco ir Miulerio paskelbtos žinutės apie tai, kad bario-lantano-deguonies-vario keramikoje pavyko gauti superlaidumą, esant 300K (-243 C) temperatūrai. Labai greitai ši riba pakilo keliskart. Ir, aišku, nereikia manyti, kad per prabėgusius metus buvo nugriebta visa grietinėlė. "Kokia gi bus nauja svajonė? - kovo mėnesį klausė akademikas Ginzburgas. - Galbūt "karščiui atsparus" superlaidumas? Ne! Sprendžiant iš to, kaip veržliai vystosi įvykiai, tokia svajonė gali perdaug greitai išsipildyti".
Iš tiesų, jau pasirodo pranešimų, apie ekstrasuperlaidžias
medžiagas, nenustojančias superlaidumo 640C
temperatūroje. Tai - jau ne ekstrasuper, o archiekstrasuperlaidumas!
Vaikai, ne stebėkite, o dalyvaukite! Kaip ir aš pats.
Stokite, žmonės, į fiziką!
Jūsų Aloyzas