Anksčiau įvykusiame pašnekesyje su profesoriumi
D. Protu paaiškėjo, kad dabartiniais mokslo duomenimis
yra įmanoma tokia situacija, kai iš elementariųjų
dalelių, jas suskaidžius, lieka skeveldros, sveriančios
kaip visa Saulės sistema ir dar daugiau. Tai reikštų,
kad, sakysim, elektrone tam tikra prasme "slypi" ištisi
pasauliai, gal ne tik sveriantys tiek pat, bet ir panašaus dydžio kaip Žemė, Saulė, Galaktika ar net
Visata. Šito paradokso sužavėtas, mūsų
korespondentas Aloyzas aplankė profesorių ir konsultantą
D. Protą, norėdamas mums visiems ir sau dar kartą
suteikti malonumą pajusti Gamtos didybę ir Mokslo
galią.
Korespondentas. Ar negalėtumėte, profesoriau, mums dar parodyti tokių "deimančiukų" kaip anąsyk, kai papasakojote apie begalinį medžiagos dalijimą?
Profesorius. Kodėl gi ne? Mielai. Štai atsakykite: kiek pasaulyje elektronų?
Korespondentas. Aš tiksliai nežinau, tikriausiai labai labai labai daug...
Profesorius. O aš sakau, kad vienas vienintelis, ir jūs mano nuomonės nenuneigsite!
Korespondentas. ?! Apskritai kalbant, žinojau, kad vienos rūšies elementarios dalelės būna absoliučiai ir neatskiriamai vienodos, bet kad jų išvis tik po vieną būtų - dar negirdėjau...
Profesorius. O iš tikrųjų tai yra gal visiškai ne erezija. Juk žinote, kad elektronas nuolat ir nepavargdamas juda. Juda erdvėje. Juda ir laike, - nelieka gi jis praeityje, čia buvo - čia nėra! Kol kas ar viskas aišku? O dabar - fokusas. Įsivaizduokite, kad elektronas laike gali keliauti ir savaip, "ne pagal taisykles": užbėgti į ateitį, grįžti atgal į tolimą praeitį... Kas tada bus? Ogi jam atsiranda visos galimybės pasirodyti-mums kažkokiu laiko momentu A kažkokiame ardvės taške-B1, nukeliauti iškart į praeitį, ten erdvėje "normaliai" pasislinkti į tašką B2 ir šokti vėl į momentą A, tik jau būti ne taške B1, o taške B2. Štai jums ir stebuklas: vienas ir tas pats elektronas laiko momentu A būna iškart dviejuose, trijuose, keturiuose, ir iš tikrųjų visuose taškuose, kur tik momentu A mes manome ar žinome esant skirtingus elektronus.
Korespondentas. lr ką gi, tikrai taip yra?
Profesorius. Nežinia, nežinia, jaunuoli. Tiesa, du fizikai, kurie tarpusavy juokaudami šitą hipotezę iškėlė, abu pripažino ją perdaug beprotiška. Bet ko tik nebūna...
Korespondentas. Nieko sau! Šitokie grandioziniai dalykai, o jie, matai, čia dar tik juokauja! Prisiminiau, panašiai juk ir Archimedas kalbėjo: "Duokite man atramos tašką, ir aš pajudinsiu Žemę!"
Patikėkite, profesoriau, pavydžiu aš tokiems žmonėms, kurie it žaisdami klibina Gamtos pagrindus ir nori išsiaiškinti jų veikimo principus.
Profesorius. Aha, vadinasi, ir tamsta norėtumėte to išmokti? Šiaip ar taip, būtinai turiu jus perspėti. Kai kas mano taip: perskaitysi vadovėlį - mokėsi. Atleisikite, bet šis požiūris neteisingas. Tikrai neverta vien tik klausytis, vadovėlius skaityti ar tik spoksoti kaip tam ponui, kuris ilgaaai kalvio darbą stebėjo, o vėliau - šnipštą tenukalė. Reikia ne tik kaupti informaciją, bet ir mokėti pagal ją numatyti, kažką naujo sugalvoti, mąstyti "į priekį". Man asmeniškai nuostabių nuostabiausias yra tas faktas, kad žmogus, pasitelkęs šitą numatymą moksle, gali pasakyti net kas yra ten, kur dar niekad niekam neteko laimė pabuvoti. Jei nieko nepaprasto čia nematome, jei aš jūsų neįtikinau, tai atsakykit: kaip, jūsų manymu, išvis įmanoma tirti, pavyzdžiui, mikropasaulį?
Korespondentas. Kodėl gi neįmanoma? Yra gi įvairių matavimo prietaisų: ampermetrų, kalorimetrų, spektrometrų, interferometrų, hegzametrų, perimetrų - tik matuokite, tirkite į valias!
Profesorius. Šauniai juokaujate! Ne, aš ne apie tai, kad hegzametras ir perimetras - ne matavimo prietaisai. Esmė kitur. Štai klausimas: iš ko sudaryti tie matavimo prietaisai? Atsakymas, - iš tokių pačių elementariųjų dalelių, kurias ketiname tirti. Ir jei mes nežinome, pavyzdžiui, kaip elementarios dalelės tarpusavy sąveikauja, absurdiška būtų manyti, kad tatai sužinosim, jei priversime tą dalelę kažkaip sąveikauti su prietaisu, su jo dalelėm, apie kurias vėlgi nieko nežinome. Tyrinėjimas tampa panašus į debesų gaudymą tinklais.
Korespondentas. Supratau, situacija kaip priežodyje: "Gražu aklam pažiūrėti, kaip bekojis šoka". Tikrai, profesoriau, mane jau įtikinote, kad nenumačius jokio tyrimo nebūtų nė kvapo. Tyrimas, vadinasi, tik patikrina, ar teisinga buvo tyrinėtojo mintis?
Profesorius. Taip, iš esmės tai tiesa.
Korespondentas. Ką gi, atsisveikinu jau su jumis, nuoširdžiai dėkoju už pokalbį. Iki sekančio susitikimo, profesoriau.
Profesorius. Viso labo.