2004–2007 m., 98 p.
Eilėraščių
knygelė.
I. Gyvenimo varsnos.
II. Jaunystės atspindžiai.
Jaunystės atspindžiai
Pakibo ašara ant skruosto.
Šviesėja
vasaros naktis.
Negrįš,
negrįš į mano uostą
Draugystės
džiugesio viltis.
Subrendo
metai užu vartų.
Darbais
pagrįsta ateitis.
Nebereiks
verkti man nė karto,
Uždarius
džiugesio duris.
Drąsiai
einu iškėlus galvą.
Tvirtėja
mano patirtis.
Švytruoja
vaivorykštės spalvos –
Mano
jaunystės atspindys.
Aš
atsiminsiu daugel kartų,
Kaip tu su
manim flirtavai.
Artėjant
man prie paskutinių vartų,
Žėrės
jaunystės atspindžiais.
III. Minčių atšvaitai.
IV. Senatvės godos.
Saulėlydy
Galvoj sukasi vėjo malūnai.
Mintis
mintį be galo vis vaiko.
Nebereikia
jokių malonumų,
Kai
gyventi nedaug lieka laiko.
Pažiūrėk,
koks gražus tas pasaulis,
Nors
truputį pro šoninį langą –
Žalsvi
medžiai nublizginti saulės,
Kokios
mėlynos Nemuno bangos.
Tu išeiki
į savąjį kiemą.
Pasėdėki
ant mėlyno suolo,
Pažiūrėk
valandėlę nors vieną,
Užmesk akį
kiek galint į tolį.
Tau bus
artimas mielas pušynas
Ir vaikai,
kurie žaidžia aikštelėje.
Pamatysi
saulėlydį žibant –
Saulei
riedant pušies viršūnėlėje.
V. Pabiros
VI. Pamąstymai.
Svetimžodžiai
Infrastruktūros
konstrukcijose
paskendęs,
superstruktūrų didumu stebiesi.
Monitoringą švarku pridengęs,
nomenklatūros pramintu keliu veržiesi.
Mentalitetą imunitetu pažabojęs,
kvescionuoji kiekvieną nutarimą.
Ultravioletinių spalvų pluoštu mojuoji,
nesuprasdamas, iš kur visa tai imas.
Sudaužytu automobiliu į servisą keverzoji,
ieškai realaus simultaninio sprendimo.
Technikas mobiliaku virtuoziškai žongliruoja:
- Neremontuosim, tik detales stabiliai konservuoti
imam.
Precedento neturintys mūsų ainiai
gyvenimus struktūriškai žaboja.
Kas nemoka kalbėti lietuviškai,
svetimžodžius atkakliai vogroja.
Kur lietuvių kalbos ir literatūros žinovai?
Kur valdžios vyrai? Kur profesoriai?
Kas išvers svetimžodžius tautos gerovei,
kad lietuvis lietuviškai galėt kalbėti oriai?
|