Gustavas Gontis

Gustavas Gontis
1 puslapis | Biografija | Kūryba | Kontaktai
Neramios mintys ::.

 

1 puslapis ::.
- Sveiki apsilankę

Biografija ::.
- Gyvenimo aprašymas
- Apie kūrybą

Neramios mintys ::.
- Išleistos ir parengtos spaudai knygos
Sąmoningo tobulėjimo vizija

Kontaktai ::.
- Informacija kontaktams


2004–2007 m., 98 p. Eilėraščių knygelė.

I.    Gyvenimo varsnos.

II.    Jaunystės atspindžiai.

                         Jaunystės atspindžiai

                         Pakibo ašara ant skruosto.
                         Šviesėja vasaros naktis.
                         Negrįš, negrįš į mano uostą
                         Draugystės džiugesio viltis.

                         Subrendo metai užu vartų.
                         Darbais pagrįsta ateitis.
                         Nebereiks verkti man nė karto,
                         Uždarius džiugesio duris.

                         Drąsiai einu iškėlus galvą.
                         Tvirtėja mano patirtis.
                         Švytruoja vaivorykštės spalvos –
                         Mano jaunystės atspindys.

                         Aš atsiminsiu daugel kartų,
                         Kaip tu su manim flirtavai.
                         Artėjant man prie paskutinių vartų,
                         Žėrės jaunystės atspindžiais.


III.    Minčių atšvaitai.
IV.    Senatvės godos.

                          Saulėlydy

                          Galvoj sukasi vėjo malūnai.
                          Mintis mintį be galo vis vaiko.
                          Nebereikia jokių malonumų,
                          Kai gyventi nedaug lieka laiko.

                          Pažiūrėk, koks gražus tas pasaulis,
                          Nors truputį pro šoninį langą –
                          Žalsvi medžiai nublizginti saulės,
                          Kokios mėlynos Nemuno bangos.

                          Tu išeiki į savąjį kiemą.
                          Pasėdėki ant mėlyno suolo,
                          Pažiūrėk valandėlę nors vieną,
                          Užmesk akį kiek galint į tolį.

                          Tau bus artimas mielas pušynas
                          Ir vaikai, kurie žaidžia aikštelėje.
                          Pamatysi saulėlydį žibant –
                          Saulei riedant pušies viršūnėlėje.

V. Pabiros
VI. Pamąstymai.

Svetimžodžiai

Infrastruktūros konstrukcijose paskendęs,

superstruktūrų didumu stebiesi.

Monitoringą švarku pridengęs,

nomenklatūros pramintu keliu veržiesi.

Mentalitetą imunitetu pažabojęs,

kvescionuoji kiekvieną nutarimą.

Ultravioletinių spalvų pluoštu mojuoji,

nesuprasdamas, iš kur visa tai imas.

Sudaužytu automobiliu į servisą keverzoji,

ieškai realaus simultaninio sprendimo.

Technikas mobiliaku virtuoziškai žongliruoja:

- Neremontuosim, tik detales stabiliai konservuoti imam.

Precedento neturintys mūsų ainiai

gyvenimus struktūriškai žaboja.

Kas nemoka kalbėti lietuviškai,

svetimžodžius atkakliai vogroja.

Kur lietuvių kalbos ir literatūros žinovai?

Kur valdžios vyrai? Kur profesoriai?

Kas išvers svetimžodžius tautos gerovei,

kad lietuvis lietuviškai galėt kalbėti oriai?
©  2007, G. Gontis